2021 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Seime priimtas Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymas Nr. XIV-169, kuriuo reglamentuojamas pagalbos teikimas nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims.
Įstatymu į nacionalinę teisę perkeltos 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, nuostatos, ir sudarytos prielaidos sukurti aiškią ir sklandžiai veikiančią pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims sistemą Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos, padarytos Europos Sąjungos teritorijoje, prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas, arba nukentėję nuo nusikalstamos veikos, padarytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, gautų pagalbą (informaciją, konsultacijas ir (ar) paslaugas), atsižvelgiant į individualius jų poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį.
Įstatymo nuostatos bus taikomos visiems nukentėjusiems asmenims, neišskiriant jų pagal nusikaltimų rūšis. Įstatyme apibrėžta pagalba nukentėjusiems asmenims bus teikiama nemokamai bei neatsižvelgiant į tai, ar nukentėjęs asmuo ar jo teisėtas atstovas pateikė kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl nusikalstamos veikos, ar nepateikė.
