Emocinis saugumas šeimoje – tai jausmas, kad žmogus yra priimtas, mylimas ir saugus aplink savo artimuosius, kad jis gali atskleisti savo jausmus, mintis ir poreikius be baimės būti atstumtas ar pasmerktas. Šis saugumo jausmas yra labai svarbus vaiko, paauglio ir suaugusiojo psichologinei gerovei, nes jis lemia gebėjimą susidoroti su iššūkiais ir kurti sveikus santykius su kitais. Emocinis saugumas šeimoje yra būtinas ne tik fizinei, bet ir psichologinei žmogaus gerovei.
Pirmiausia, emocinis saugumas šeimoje formuojasi per artimųjų tarpusavio santykius, kurie turi būti paremti pasitikėjimu, atjauta ir pagarba. Tėvų ir vaikų santykiai, kaip ir santykiai tarp suaugusiųjų šeimos narių, turi būti pagrįsti abipusiu suvokimu ir nuolatiniais bandymais suprasti kito žmogaus jausmus ir poreikius. Kai šeimos nariai jaučiasi saugūs vieni su kitais, jie ne tik geriau bendrauja, bet ir sugeba efektyviau spręsti konfliktus, nes žino, kad net ir nesutariant jie išlaikys pagarbą ir atvirumą vienas kitam.
Vaikai, užaugę emociniuose saugiuose šeimos santykiuose, dažniausiai išmoksta sveikai reikšti savo emocijas, žinodami, kad jų jausmai yra svarbūs ir kad jie gali būti išgirsti. Šeima, kuri yra įsipareigojusi užtikrinti emocinį saugumą, suteikia vaikams stabilumo, kuris reikalingas siekiant ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis ir gebėjimą susidoroti su gyvenimo sunkumais. Emocinis saugumas taip pat leidžia vaikui jaustis vertinamu ir mylimu, nesvarbu, koks jis yra. Tai padeda vaikui kurti sveiką tapatybę ir stiprią savivertę.
Suaugusieji, kurie augo emociškai nesaugioje aplinkoje, gali susidurti su sunkumais kuriant sveikus santykius, nes jiems gali trūkti pasitikėjimo savimi ir kitais, o jų emocinė raiška gali būti ribojama arba sutrikusi. Tokie asmenys gali jausti baimę, kad jų jausmai bus nepriimti ar net išjuokti, todėl gali vengti atvirų emocinių pasidalijimų arba slėpti savo tikras emocijas, kad apsisaugotų nuo galimo atstūmimo.
Emocinis saugumas šeimoje taip pat apima konfliktų valdymą ir atvirumą kalbėtis apie problemas. Konfliktai šeimoje yra natūralūs, tačiau svarbu, kaip jie yra sprendžiami. Emocinis saugumas suteikia pagrindą išmokti spręsti nesutarimus be agresijos ar žeminimo, o vietoje to pasirinkti konstruktyvų ir pagarbią dialogą. Kai šeimos nariai jaučiasi saugūs kalbėti apie savo jausmus ir nuomones, jie gali geriau suprasti vieni kitus ir susitarti dėl sprendimų, kurie tinka visiems.
Svarbus aspektas, siekiant užtikrinti emocinį saugumą šeimoje, yra laiko ir dėmesio skyrimas vieni kitiems. Kai šeimos nariai skiria laiko ir dėmesio vieni kitiems, tai stiprina tarpusavio ryšį ir padeda kurti bendrą emocinį saugumą. Toks dėmesys gali pasireikšti ne tik pokalbiais, bet ir veiksmuose – rūpinimusi, parama, laikymosi žodžio ir kitais būdais, kurie parodo, kad šeimos nariai vertina ir rūpinasi vieni kitais.
Emocinis saugumas šeimoje taip pat reikalauja gebėjimo atleisti. Kiekvienas žmogus daro klaidų, o kai kurios klaidos gali sukelti skausmą ir nesutarimus. Tačiau svarbu, kad šeimos nariai išmoktų atleisti ir nešioti atsakomybę už savo veiksmus. Atleidimas padeda išvengti ilgalaikių nuoskaudų, kurios gali pakenkti tarpusavio santykiams, ir leidžia šeimos nariams išlikti kartu, stiprindami savo emocinį saugumą.
Apibendrinant, emocinis saugumas šeimoje yra labai svarbus sveikai ir subalansuotai šeimos dinamikai. Jis formuoja bendrą šeimos atmosferą, kurioje kiekvienas narys jaučiasi saugus ir palaikomas. Emocinis saugumas taip pat turi įtakos vaikų socialinei ir emocinei raidai, todėl jis yra būtinas ne tik santykiams tarp suaugusiųjų, bet ir visos šeimos gerovei.
Visagino socialinių paslaugų centro Paramos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė Asta Karosienė organizavo mokymus „Emocinis saugumas šeimose“ 15 šeimų, kurioms taikoma atvejo vadyba. Siekiant nustatyti teikiamo mokymo efektyvumą, geriau planuoti ir organizuoti mokymus po mokymų atliktas dalyvių anketavimas.
Asta Karosienė,
Visagino socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė, socialinio darbo ekspertė
