2026 m. birželio 11 d. Visagino senjorai lankėsi Šakiuose.
Šakiai – miestas pietvakarių Lietuvoje, Suvalkijoje, Marijampolės apskrityje, kuriame gyvena vos 5000 gyventojų. Tačiau jie turtingi savo istorija, kultūra, menininkų darbais. Visaginiečius sužavėjo miesto aikštėje esantis fontanas – karilionas, skulptūros, skirtos žydų tautos tragedijai, lietuvybei, Lietuvos himno autoriui V. Kudirkai. Tai pats lietuviškiausias miestas, menantis J. Basanavičių, J. Jablonskį, choreografą J. Lingį bei daugelį kitų šviesuolių. Alėja „Simboliai laike“ sužavėjo keliautojus išgrįstu lietuvių kalbos raidynu bei mergaitės skulptūra, laikančia J. Jablonskio gramatiką. Visame mieste daug pėdučių, kurios veda prie miesto žymiausių vietų.
Po tokios išsamios pažintinės ekskursijos, senjorai patraukė į Gelgaudiškio dvarą, kur juos pasitiko dvaro Ponia Edita. Ji papasakojo įdomių detalių apie pastato restauravimą, išsaugotus eksponatus, interjero detales. Po to visaginiečiai buvo pakviesti į menę dvaro patiekalų degustacijai. Pasmaguriavę skanėstų patraukė į salę, kur kita ponia Zita pagal J. Štrauso muziką mokė šokti valsą.
Žygeiviai, kupini patirtų įspūdžių, išvyko susipažinti su Vaiguvos upe – gatve. Tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur žmonės savo sodybas gali pasiekti tik upės vaga. Visa paupio teritorija – tai skulptūros ir paveikslų galerijos po atviru dangumi. Darbai vietoj molbertų eksponuojami ant senų langinių. Viena skulptūra – plaukiantis laivas su knyga, skirta šviesiam Z. Kelmickaitės atminimui, nes ji tose vietovėse rinko tautosaką.
Pasigėrėję gamtos grožiu bei meno kūriniais, keliautojai išvyko į Zyplių dvarą. Visaginiečius nustebino skulptūrų gausa, įvairaus stiliaus menininkų kūriniai. Čia visi skaniai papietavo. Visagino senjorai buvo sužavėti lietuvių kultūros, istorijos bei gamtos klodais.
