Visagino socialinių paslaugų centro Paramos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja darbu su šeimomis Anastasija Makejeva 2025 m. organizavo intervizijas socialiniams darbuotojams, kurių tikslas – sukurti saugią erdvę refleksijai, bendradarbiavimui ir profesiniam tobulėjimui.
Intervizija – tai kolegų tarpusavio konsultavimo metodas, kai socialiniai darbuotojai dalijasi savo praktiniais atvejais, aptaria iššūkius, analizuoja veiksmus ir ieško sprendimų kartu. Tai viena veiksmingiausių profesinės saviugdos formų, stiprinanti darbuotojų kompetencijas ir emocinį atsparumą.
Intervizijų metu buvo nagrinėjamos įvairios temos, susijusios su socialinio darbo praktika ir kasdieniais iššūkiais. Viena pagrindinių sričių – sudėtingų atvejų aptarimas. Dalyviai pristatė konkrečius darbo su klientais pavyzdžius, analizavo taikytas priemones, dalijosi patirtimi, kaip pavyko pasiekti pokyčių arba su kokiais sunkumais teko susidurti. Aptarimų metu ieškota efektyvesnių pagalbos būdų ir sprendimų, kaip sustiprinti pagalbos procesą. Taip pat buvo aptariamas komandinis bendradarbiavimas. Diskutuota apie tai, kaip įvairių institucijų specialistai gali glaudžiau dirbti kartu, siekiant nuoseklaus ir kompleksiško kliento situacijos sprendimo. Buvo akcentuota aiškaus bendravimo, atsakomybės pasidalijimo ir veiksmų koordinavimo svarba. Ne mažiau dėmesio skirta refleksijai ir profesiniam augimui. Intervizijos dalyviai turėjo galimybę apmąstyti savo profesinę patirtį, iš naujo įvertinti veiksmus, priimtus sprendimus ir jų pasekmes. Refleksija padėjo ne tik įvardyti sėkmes, bet ir išgirsti kolegų įžvalgas, pamatyti situacijas iš kito kampo. Kita itin aktuali tema – emocinis darbo krūvis ir savisaugos strategijos. Socialinis darbas – emociškai intensyvi profesija, reikalaujanti didelio asmeninio įsitraukimo. Intervizijų metu buvo aptariama, kaip atpažinti pervargimo požymius, kaip palaikyti emocinę pusiausvyrą, kaip pasitelkti komandą kaip resursą, o ne tik pareigų dalijimosi vietą. Intervizijos pabaigoje aptarta ir veiklos kokybės bei rezultatų vertinimo tema – kaip įvertinti mūsų teikiamos pagalbos efektyvumą, kaip stebėti klientų pokyčius, kokie rodikliai padeda matuoti darbo poveikį. Tokios temos skatino sistemingesnį požiūrį į socialinio darbo rezultatus ir planavimą.
Intervizija yra ne tik mokymosi, bet ir emocinės paramos forma. Ji suteikia galimybę sustoti, atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir įsivardyti, kas veikia, o kas kelia sunkumų. Tokia refleksinė praktika stiprina profesinį tapatumą, pasitikėjimą savo sprendimais ir padeda išvengti perdegimo. Svarbiausias intervizijos privalumas – kolegiškas palaikymas. Socialiniai darbuotojai neretai dirba su sudėtingais, daug emocijų sukeliančiais atvejais, todėl kolegų įsiklausymas, pasidalijimas patirtimi ir bendras sprendimų ieškojimas padeda išlaikyti motyvaciją bei tikėjimą savo darbo prasme.
Vykusios intervizijos, tapo svarbiu mūsų komandos profesinio augimo ir emocinės gerovės įrankiu. Jos leido stiprinti bendradarbiavimą, gilinti refleksijos gebėjimus ir ugdyti atsparumą profesiniams iššūkiams. Tokia praktika skatina socialinius darbuotojus mokytis vieniems iš kitų, dalintis patirtimi ir kartu kurti stipresnę, palaikančią profesinę bendruomenę.
