Dažnai visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad individualios priežiūros darbuotojo veikla yra tik fizinis darbas – padėti žmogui apsirengti, pasirūpinti jo higiena ar pamaitinti. Tačiau realybė yra kitokia: šie specialistai kasdien yra arčiausiai žmogaus skausmo, vienatvės bei bejėgiškumo, todėl neišvengiamai tampa pirmaisiais emocijų „lakmusu/sugėrėjais“. Siekiant išsaugoti darbuotojų emocinę sveikatą ir užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę, Visagino socialinių paslaugų centras (VSPC) savo veikloje vis didesnį dėmesį skiria ne tik techniniams mokymams, bet ir reguliarioms intervizijoms.
Intervizija mūsų įstaigoje nėra eilinio susirinkimo analogas. Jei įprastuose pasitarimuose sprendžiame, ką daryti, tai intervizijos metu keliame klausimus – kaip mes jaučiamės tai darydami ir kodėl situacija klostosi būtent taip. Tai saugi, konfidenciali erdvė diskusijai, kurioje mokomasi išeiti iš „automatinio režimo“. Kasdienėje rutinoje, kai veiksmai kartojasi, darbuotojui lengva pradėti matyti tik „kūną“, kuriuo reikia pasirūpinti. Intervizijų metu, nagrinėdami sudėtingus atvejus, pavyzdžiui, kliento agresiją ar atsisakymą bendradarbiauti, darbuotojai mokosi matyti giliau. Diskusijos metu gimsta suvokimas, kad kliento pyktis dažnai yra ne asmeninė ataka, o ligos sukelta baimė ar pagalbos šauksmas. Taip techninį veiksmą keičia atjauta ir gilesnis ryšys su žmogumi.
Diegdami šią praktiką, remiamės Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių patirtimi. Šiose valstybėse, turinčiose gilias socialinio darbo tradicijas, darbuotojo „emocinė higiena“ vertinama taip pat rimtai, kaip ir fizinė darbo sauga. Pasaulinė praktika rodo, kad galimybė reflektuoti (apmąstyti) savo veiksmus yra būtina sąlyga profesionalumui. Tai nėra prabanga ar laiko švaistymas – tai standartas, užtikrinantis, kad pagalba būtų teikiama etiškai ir kokybiškai.
Ne mažiau svarbus intervizijų tikslas – ugdyti darbuotojų profesinę savimonę. Individualios priežiūros personalas dažnai linkęs ignoruoti savo jausmus, klaidingai manydamas, kad privalo visada išlikti „stiprus“. Atviros diskusijos leidžia legalizuoti nuovargį, bejėgiškumą ar nusivylimą, suprantant, kad tai natūrali darbo dalis. Kai darbuotojas geba atpažinti ir įvardinti savo emocines reakcijas, jis gali jas valdyti, neparsinešti jų į namus ir išvengti profesinio perdegimo.
VSPC tikslas – kad kiekvienas individualios priežiūros darbuotojas jaustųsi ne tik „rankomis“, atliekančiomis fizinį darbą, bet ir sąmoningu, lygiaverčiu komandos nariu. Tik emociškai stiprus, save ir situaciją gebantis reflektuoti specialistas gali suteikti jautrią, orią ir profesionalią pagalbą kitam žmogui.
Socialinės globos senyvo amžiaus žmonėms ir suaugusiems asmenims su negalia skyriaus vyriausioji socialinė darbuotoja Taida Kringelienė
